1Taip, savo akimis visa tai mačiau,
savo ausimis tai girdėjau ir suvokiau.
2Ką jūs žinote, tai ir aš žinau.
Nesu už jus menkesnis.
3Vis dėlto kalbėsiu Visagaliui,
– aš noriu ginti savo bylą Dievo akivaizdoje.
4O jūs drabstotės melu,
visi jūs – netikę gydytojai!
5O, kad jūs iš viso tylėtumėte,
tai būtumėte išmintingi!
6Tad išgirskite mano bylą,
išklausykit priekaištus iš mano lūpų.
7Argi gindami Dievą jūs meluosite,
dangstysitės apgaulėmis?
8Argi būsite jam šališki
ir stosite byloje už Dievą?
9Argi išeis jums į gera, kai būsite ištirti?
Nejau galite jį apgauti,
kaip žmogus apgauna žmogų?
10Jis tikrai jus išbars,
jeigu savo širdyje esate jam šališki.
11Argi jo didybė jūsų negąsdins
ir jo baimė jūsų neapims?
12Jūsų pamokymai – kaip pelenai,
o jūsų gynyba – molio skydas.
13Tad patylėkite, išsakysiu, ką galvoju.
Nesvarbu, kas man atsitiks.
14Įsikandęs dantyse nešiu savo kūną
ir ant delno pasidėsiu gyvastį.
15Nors jis ir gali mane užmušti,
pasitikiu juo;
prieš jį ginsiu savo kelius.
16Aš būsiu Dievo akivaizdoje, ir jis mane išgelbės,
nes nedoras žmogus nedrįstų stoti priešais Dievą.
17Tad dėkitės į širdį mano žodžius,
tebūna jūsų ausyse tai, ką pasakiau.
18Štai parengiau savo bylą
ir žinau, kad būsiu išteisintas.
19Kas nori stoti į teismą prieš mane?
Sutinku iš anksto būti nutildytas ir mirti!
20Tik suteik man du dalykus,
tuomet nesislėpsiu nuo tavo veido:
21atitolink savo ranką nuo manęs ir neleisk,
kad tavęs išsigąsčiau.
22Tada šauk, ir aš atsakysiu,
arba leisk man pirmam kalbėti ir man atsakyk.
23Kiek mano kalčių ir nuodėmių?
Parodyk man mano nusižengimą ir mano nuodėmę.
24Kodėl slepi savo veidą
ir elgiesi su manimi kaip su priešu?
25Nejau nori gąsdinti vėjo blaškomą lapą
ir pulti vieną sausą šiaudą?
26Juk meti man karčius kaltinimus
ir baudi mane už jaunystės kaltes.
27Mano kojas įdėjai į šiekštą,
stebi visus mano takus
ir seki mano pėdsakais.
28Žmogus sudūlėja kaip puvėsis,
kaip kandžių suėstas drabužis.